|
| Kreipimasis į savivaldybių ugniagesius |
Gerbiamieji,
Šiuo metu šalis yra apimta ekonominės krizės. Lietuvos Respublikos ugniagesiai gelbėtojai šią krizę junta taip pat skaudžiai, kaip ir visi kiti mūsų šalies piliečiai. Ir nors statistiniai duomenys teigia, kad esame labiausiai palaikomi šalies gyventojų, tačiau vyriausybė vistiek imasi drąstiškų priemonių ugniagesių gelbėtojų atžvilgiu.
Didžiausia problema yra su savivaldybėms priklausančiomis priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandomis. Šiuo metu Šiaulių apskrityje yra 38 tokios komandos, kuriose dirba 261 darbuotojas. Niekam nėra paslaptis, kad šios komandos vykdo labai svarbią funkciją – jie pirmi atvyksta į įvykio vietas ir imasi gaisrų, nelaimių lokalizacijos iki tol, kol atvyksta priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Sutikime, kad atokiose vietose tai yra nepamainoma pagalba. Jie svarbūs dar ir todėl, kad savalaikis atvykimas į įvykio vietas, išgelbėtas turtas, leidžia valstybei sutaupyti ne vieną dešimtį tūkstančių litų, kuriuos gali prisiteisti piliečiai nesulaukę savalaikės pagalbos ir praradę turtą.
Šiaulių apskrities savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos jau beveik metus laiko intensyviai gąsdinami kalbomis neva bus mažinamos ne tik lėšos, bet ir pačios komandos. Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga ėmėsi darbų, kurie šiai dienai situaciją padarė aiškesnę.
ŽINODAMI, KAD ŠIUO METU SAVIVALDYBIŲ UGNIAGESIŲ KOMANDOSE DIRBAMA PAGAL VADINAMĄ „9“ SISTEMĄ, DAR KARTĄ PERŽIŪRĖJOME DARBO METODIKĄ, KURI YRA NUMATYTA LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2006 06 09 DIENOS ĮSAKYME NR. 1V – 218 „DĖL VALSTYBINĖMS (PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS ATLIKTI LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“. JAME BUVO NUMATYTA : IV. SAVIVALDYBĖS PRIEŠGAISRINIŲ TARNYBŲ ORGANIZAVIMO FUNKCIJAI ATLIKTI
LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS
11. Vienai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai nustatoma: viena tarnybos viršininko pareigybė, viena specialisto finansinei ir ūkinei veiklai vykdyti pareigybė ir 9 ugniagesių pareigybės vienai ugniagesių komandai.
12. Patalpų nuomos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandų nuomojamų patalpų plotą (kvadratiniais metrais) ir 1 kvadratinio metro nuomos rinkos kainą metams (ne daugiau kaip 6 litai per mėnesį).
13. Elektros energijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į vienos ugniagesių komandos elektros energijos poreikį (ne daugiau kaip 2,1 kW 1 kvadratiniam metrui per mėnesį).
14. Patalpų šildymo ir gamybinių poreikių išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandų šildomų patalpų tūrį, vienos G/kal. kainą ir šilumos energijos poreikį per metus, o šildant vietinėmis katilinėmis – atsižvelgiant į tam tikros rūšies kuro poreikį per metus ir kuro vieneto kainą (ne daugiau kaip 3,5 lito 1 kvadratiniam metrui per mėnesį).
15. Vandentiekio ir kanalizacijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandos vandens poreikį ir 1 m³ vandens vidutinę kainą (ne daugiau kaip 4 m3 vandens 1 darbuotojui per mėnesį).
16. Pastatų remonto išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į naudojamų pastatų plotą ir einamojo remonto išlaidų normą (vidutiniškai 50 litų 1 kvadratiniam metrui).
17. Išlaidos ryšio paslaugoms skaičiuojamos atsižvelgiant į fiksuoto telefono ryšio abonementų skaičių vienai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai ir vienai ugniagesių komandai, abonentinį mokestį ir 1 abonentui pokalbiams skiriamą limitą (iki 40 litų per mėnesį). Lėšų poreikis stacionarioms radijo stotims ir automobilių radijo stotims įsigyti skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-322 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1994 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 465 ir 1996 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 921 pripažinimo netekusiais galios“.
18. Transporto išlaikymo išlaidos skaičiuojamos sudedant:
18.1. degalų ir tepalų įsigijimo išlaidas – atsižvelgiant į gaisrinio automobilio privestinę metinę ridą, t. y. spec. agregato darbą, išreikštą kilometrais, kai 1 val. darbo prilyginama 50 km ridos – pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintus technikos eksploatavimo nuostatus (vidutiniškai 4000 km per metus), degalų kiekį 100 km ridos (litrais);
18.2. atsarginių dalių įsigijimo išlaidas – atsižvelgiant į padangų naudojimo laiką (6 metai), vidutinę vienos padangos kainą, akumuliatoriaus naudojimo laiką (2,5 metų), vidutinę vieno akumuliatoriaus kainą, kitoms atsarginėms dalims – pagal eksploatuojamos technikos normatyvus;
18.3. techninės priežiūros išlaidas – atsižvelgiant į remonto darbų valandos normą (17 valandų / 1000 suminių km), priežiūros valandos normą (vidutiniškai 100 litų);
18.4. techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidas – atsižvelgiant į gaisrinių automobilių techninės apžiūros mokestį ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidas.
19. Gaisriniam gelbėjimo inventoriui, pirmosios pagalbos priemonėms ir asmeninėms apsaugos priemonėms skiriama iki 10 proc. apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo.
Taigi, pagal šią darbo metodika, kuri beje galioja ir dabar, Šiaulių apskrities svaivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos turi gauti finansavimus ne tik atlyginimams išmokėti, bet ir išlaikyti patalpas bei techniką. Deja, šiuo metu tų lėšų nėra, tačiau tuomet nesilaikymas tokio finansavimo, kuris yra numatytas šiame įsakyme yra vertinamas kaip pažeidimas.
2009 metų balandžio mėnesio 9 dieną Šiaulių ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga kreipėsi raštu į apskrities savivaldybes su prašymu pateikti savalaikę informaciją, kadangi savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos buvo nuolatos informuojamos apie kardinalius pasikeitimus, drąstiškas priemones ir tuo buvo sukeliama įtampa dirbantiesiems. Šiame rašte parašėme : „Šalies rajonuose ir savivaldybėse veikia 276 savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos, kuriose dirba 2527 darbuotojai.
Jų skaičių ir dislokavimo vietas administraciniame vienete nustato savivaldybės, kurių sprendimai šiais klausimais ne visada būna racionalūs. Pažymėtina, kad ugniagesių komandų darbuotojų skaičius, tenkantis 10000 gyventojų, šalyje yra pasiskirstęs netolygiai. Neatsižvelgiama nei į aptarnaujamų teritorijų plotus, nei į gyventojų skaičių. 20 proc. savivaldybių nėra įkurtos tarnybos kaip to reikalaujama pagal patvirtintą vidaus reikalų ministro 2006 m. įsakymu Nr. 1V-218 lėšų poreikio paskaičiavimo savivaldybių priešgaisrinių tarnybų organizavimo funkcijai vykdyti metodiką, o savivaldybių ugniagesių komandoms vadovauja seniūnai.
Finansinė padėtis taip pat nėra aiški. Skirtingose savivaldybėse yra skiriamos nevienodos lėšos ugniagesių komandoms išlaikyti bei joms aprūpinti darbo priemonėmis. Lėšos numatomos tik darbuotojų atlyginimams išmokėti ir eksploatacijos išlaidoms padengti, pinigų ugniagesių apsauginėms priemonėms, naujai gaisrinei įrangai įsigyti bei pastatų remontui skiriama nepakankamai. Ugniagesių darbo užmokesčiui tenka daugiau nei 75 proc. asignavimų, skiriamų paprastosioms išlaidoms. Lėšų nepaprastosioms išlaidoms stygius ypač nepalankus savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų gaisrinių automobilių parko bei priklausančių pastatų būklei gerinti.
Nevienodas yra ugniagesių pareigybių statusas: darbininkas, tarnautojas, specialistas. Vidutinis mėnesinis savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos ugniagesio atlyginimas yra 850 Lt.
Ne visada paisomi ir gretimų savivaldybių interesai. Savivaldybė, turėdama mažiau ugniagesių komandų bei jas dislokuodama rajono centre, apkrauna darbu kitos savivaldybės ugniagesių komandas, kurios turi vykti į pirmosios savivaldybės teritoriją atlikti gesinimo darbų.
Susidarius šiai situacijai būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp Šiaulių apskrities rajonų savivaldybių administracijų ir Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos. Šis bendradarbiavimas tūrėtų būti paremtas savalaikiu informacijos pateikimu dėl projektų, kurie tiesiogiai liečia Šiaulių apskrities rajonų savivaldybėms priklausančių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų darbuotojų socialines garantijas, darbo užmokestį, darbo sąlygas, techninį aprūpinimą.
Šiuo metu turėtume išvengti problemų sprendimo teismuose praktikos, nes tai yra visiškai nenaudingas vilkinimo procesas. Taip atsitinka būtent tada, kai sprendimai priimami vienašališkai ar tiesiog nematant kitų išeičių išspręsti susidariusią situaciją. Ypač nepageidautina yra tai, kad priimti nauji sprendimai ugniagesių komandas pasiekia netikėtai, be išankstinio informavimo, o tai sukelia didžiulį nepasitenkinimą ir įtampą.
Tam, kad maksimaliai racionaliai galėtume kartu spręsti Šiaulių apskrities rajonų savivaldybėms priklausančių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų problemas, išvengiant teisminių ginčų, siūlome mus savalaikiai informuoti apie ruošiamus projektus.“
Tokius raštus išsiuntėme visoms Šiaulių apskrities rajonų savivaldybėms. Taip pat nusprendėme, kad esant nuolatiniams grasinimams naikinti ugniagesių komandas, 2009 metų balandžio mėnesį kreipėmės į Šiaulių apskrities seniūnijas, kuriose yra ugniagesių komandų punktai, prašydami palaikyti jas, cituojame : „Šalies rajonuose ir savivaldybėse veikia 276 savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos, kuriose dirba 2527 darbuotojai. Šiaulių apskrityje yra 38 ugniagesių komandos, kuriose dirba 261 darbuotojas. Šios komandos atlieka labai svarbią funkciją – jie visada būna pirmi gaisrų vietose, imasi gaisrų gesinimo iki tol, kol atvyksta priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos ir dažnai neleidžia sunaikinti bendruomenės gyventojų turto.
Šiuo sunkiu metu, kada ekonominė padėtis šalyje sąlygoja taupymą visose srityse, nusitaikyta į bendruomenių saugumą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos vadovybė kartu su finansų ministerija taupydami lėšas ir neatsižvelgdami į ženkliai susilpnėsiantį seniūnijų bendruomenių saugumą, planuoja naikinti daugumą šių strategiškai reikalingų ugniagesių komandų.
Siekiant išsaugoti Šiaulių apskrities seniūnijų bendruomenių saugumą, siūlome paremti Jūsų seniūnijoje esančią priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandą ir prašome seniūnijos bendruomenės vardu nusiųsti palaikomąjį raštą rajono savivaldybės merui. Pasirūpinkime mūsų bendruomenių saugumu kartu.“
Šiuo kreipimusi mes pirmieji Lietuvos Respublikoje nusprendėme kreiptis į seniūnijų bendruomenes tikėdami, kad visuomenė atkreips dėmesį ne tik į darbo vietų išsaugojimą, bet ir į tai, kad būtų maksimaliai išlaikytas gyventojų saugumas, apsaugotas turtas.
2009 metų birželio pradžioje raštu kreipėmės į Lietuvos Respublikos seimo narę Rimą Baškienę bei į Lietuvos Respublikos seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinę grupę, prašydami atkreipti dėmesį į susidariusią kritinę savivaldybėms priklausančių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų padėtį. Išdėstėme darbo, finansavimo problemas, nurodėme statistinius duomenis, prašėme pažvelgti į šią ugniagesių problemą atsakingai.
2009 metų birželio mėnesio 8 dieną Šiauliuose įvyko savivaldybių ugniagesių ir Lietuvos Respublikos seimo narių susitikimas, kuriame patys ugniagesiai išsakė savo pastabas, nusiskundimus ir seimo nariai pažadėjo padėti sprendžiant susikaupusias problemas. Bendradarbiaujame su šiais seimo nariai ir dabar, todėl jų parama mums yra svarbi.
2009 metų birželio mėnesio 23 dieną Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga kartu su LRVRSPS pirmininke Loreta Soščekiene susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos direktore Roma Žakaitiene. Šiaulių ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos tinklapyje skelbėme informaciją apie pasitarimą, tačiau dar kartą cituojame : „2009 06 23 dieną Vilniuje įvyko Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos ir Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės susitikimas. Šiame susitikime taip pat dalyvavo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos profesinių sąjungų pirmininkė Loreta Soščekienė.
Susitikimo pradžioje Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos ( toliau – ŠAUGPS ) pirmininkas Juozas Pocius papasakojo apie susidariusią kritišką padėtį Šiaulių apskrities savivaldybėms priklausančiose priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandose. ŠAUGPS pirmininkas pabrėžė, kad šiuo metu Šiaulių apskrityje savivaldybių ugniagesių komandos dirba pagal „9“ sistemą. Ši sistema yra ydinga, kadangi pagal ją Šiaulių apskrities savivaldybių ugniagesių komandų pamainose dažnai dirba po vieną žmogų, o tai reiškia, kad ugniagesiai priversti atvykti į įvykio vietą ir pradėti lokalizuoti gaisrą be jokios pagalbos, rizikuodami savo sveikata ir gyvybe. Techninė bazė ugniagesių komandose yra apverktina – tarnybinis transportas senas, nesaugus, patalpos, kuriose įsikūrusios Šiaulių apskrities savivaldybių ugniagesių komandos yra nuolatos remontuojamos pačių darbuotojų ir iš jų pačių lėšų. Šiose patalpose žmonės dirba antisanitarinėmis sąlygomis.
ŠAUGPS pirmininkas Juozas Pocius atkreipė dėmesį ir į neaiškią finansavimo sistemą. Lietuvos Respublikos finansų ministerija Šiaulių apskrities savivaldybėms nuolatos pateikia rekomendacinio pobūdžio paskaičiavimus dėl savivaldybėms priklausančių ugniagesių komandų biudžeto mažinimo, tačiau palieka teisę savivaldybėms pačioms lanksčiai spręsti šią problemą. Netiksliai pateikiama informacija sukelia įtampą ugniagesių komandose ir šių tarnybų vadovai dažnokai priversti priimti skubotus ir neteisingus sprendimus, kurie ilgainiui gali turėti neigiamas pasekmes. Tokie skuboti sprendimai pasireiškia tuo, kad savivaldybių ugniagesių komandų vadovybė skatina dirbančiuosius išeiti nemokamų atostogų.
ŠAUGPS pirmininkas Juozas Pocius pasiūlė galimus dalies problemų sprendimo būdus :
1. Dėl galimo keleto Šiaulių apskrities savivaldybėms priklausančių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų naikinimo. Toks mažinimas būtų priimtinas, jei mažinamos būtų tik tam tikrose vietovėse esančios patalpos, o dirbantieji būtų priskirti prie kaimyninių ugniagesių komandų ir galbūt galima būtų pakeisti darbo sistemą iš „9“ į „10“. „10“ darbo sistema leistų dirbti pamainose po du žmones, o ne rizikuojant gyvybe dirbti po vieną žmogų pamainoje. Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjunga yra kategoriškai prieš etatų mažinimą.
2. Dėl finansavimo buvo pasiūlyta palikti bent jau praėjusių metų lygio biudžetą, bet jokiu būdu nebemažinti.
Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė paaiškino, kad savivaldybių asociacija negali įsakyti savivaldybėms keisti biudžetą ar priimti kitus sprendimus. Ši asociacija gali teikti pasiūlymus ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos savivaldybėms.
Pasak direktorės Romos Žakaitienės, artimiausiu metu bus peržiūrėtas biudžetas ir šalies savivaldybėms žadama mažinti finansavimą per 150 milijonų litų. Tokiu būdu šalies savivaldybės, tame tarpe ir Šiaulių apskrities savivaldybės, bus priverstos ieškoti būdų kaip taupyti.
Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacija ne kartą kreipėsi į darbo komisiją problemoms spręsti įkurtą dar 2008 metais prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau vietoj to, kad būtų paaiškinta ar pasiūlyta kaip išspręsti ugniagesių problemas, jie nurodė, kad visus priešgaisrinės gelbėjimo ir apsaugos departamento pasiūlymus atmeta Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Direktorė Roma Žakaitienė pasiūlė kreiptis į Šiaulių apskrities savivaldybių administracijų vadovus tam, kad būtų pateikti visi dokumentai, kuriuose nurodyta kokia yra šiuo metu Šiaulių apskrities savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių gelbėtojų darbo metodika. Esant ydingai „9“ darbo sistemai ir žinant kokia darbo metodika vadovaujasi savivaldybė, galima būtų teikti pasiūlymus ir dėl lėšų taupymo, ir dėl saugesnės darbo sistemos pakeitimo. Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacija palaikytų Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą dėl tokios metodikos pakeitimo.
Susitikimo pabaigoje, Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, pažadėjo, kad 2009 06 29 dieną įvyksiančiame Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžeto svarstyme ji būtinai prašys nebemažinti biudžeto Šiaulių apskrities savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandoms.“
Šio susitikimo svarba buvo ta, kad išsisaiškinome, jog savivaldybės negali panaikinti savo nuožiūra savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų, kadangi jos nėra priešgaisrinių tarnybų steigėjos. Direktorė Roma Žakaitienė ypač atkakliai akcentavo, kad žmonės, dirbantys savivaldybėms priklausančiose ugniagesių komandose, neišeitų nemokamų atostogų. O juk gerai žinome, kad būtent pirmiausia ko reikalaujama dabar iš dirbančiųjų tai savo noru išeiti nemokamų atostogų.
Esant tokiai situacijai, nutarėme krieptis į Šiaulių apskrities rajonų savivaldybes, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą bei į finansų ministeriją tam, kad pagaliau būtų išaiškinta kas gali priimti sprendimą naikinti savivaldybėms priklausančias ugniagesių komandas, kokios bus finansinės perspektyvos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išaiškino, kad jie negali įtakoti naikinant savivaldybėms priklausančias ugniagesių komandas, nes tokį sprendimą priima savivaldybės. Savo ruožtu – savivaldybės išaiškino, kad jos irgi negali spręsti ugniagesių finansavimo, kadangi visus nurodymus gauna iš finansų ministerija. Taigi, o finansų ministerija pateikė sausą informaciją, kad esant sunkiai šalies ekonominei situacijai – bus mažinamos lėšos visoms sritims, tame tarpe ir ugniagesių komandoms.
Padėtis būtų visai miglota, jei nebūtume gavę Šiaulių apskrities rajonų savivaldybių atsakymus į Lietuvos Respublikos seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės paklausimus dėl esamos padėties ir būsimų planų savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų atžvilgiu. Cituojame Pakruojo rajono savivaldybės raštą : „Pakruojo rajono savivaldybė, priimdama atitinkamus sprendimus, susijusius su priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų savivaldybėje išsaugojimu, atkreips dėmesį į Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos kreipimąsi, į butinybę išsaugoti minėtas ugniagesių komandas ir ieškos kitų taupymo rezervų“; Akmenės rajono savivaldybės raštą : „Šiuo metu uždaryti ugniagesių grandžių nesiruošiame, bet jei dar bus sumažintas finansavimas, teks spręsti klausimą dėl grandžių mažinimo“; Kelmės rajono savivaldybės raštą : „Kelmės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų mažinimo klausimas dar nėra svarstomas ir nėra numatomas svarstyti, ugniagesių leisti į nemokamas atostogas nėra butinybės.“; Joniškio rajono savivaldybės raštą : „Yra imtąsi visų priemonių, kad būtų sutaupoma kuo daugiau lėšų, tačiau atleisti darbuotojų neketinama. Joniškio rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimų dėl ugniagesių komandų naikinimo ar mažinimo“; Šiaulių rajono savivaldybės raštą : „Šiaulių rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai sumažino 37,9 tūkstančių litų asignavimų“.
Nors šiuo metu dar neturime atsakymo iš Radviliškio rajono savivaldybės, tačiau matyti, kad nuolatinė gąsdinanti informacija apie komandų mažinimą yra nepagrįsta. Todėl siųlome atsisakyti eiti nemokamų atostogų, dirbti ramiai ir atsakingai savo darbą.
Taip pat pateikiame informaciją apie priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento planus pervesti šiuo metu vis dar departamento pavaldume esančią 41 komandą į savivaldybių pavaldumą. 2009 07 22 dieną Kaune įvyko pasitarimas, kuriame priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas, generolas R. Baniulis paaiškino, kad šiuo metu būtina sumažinti 290 etatų esančių departamento pavaldume ir tai turėtų būti daroma iki 2009 metų gruodžio mėn 31 dienos, todėl vienas kaip sprendimo būdas, R. Baniulio nuomone, būtų 41 komandos perleidimas savivaldybių žinion. Šalies savivaldybės nenori priimti šių komandų (pavyzdžiui – Žagarės, Šeduvos ir t.t.), kadangi jau esančių savivaldybės pavaldume priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų finansinė padėtis yra labai bloga. Be to, nėra jokio vyriausybės nutarimo pervesti šias komandas į savivaldybes, finansų ministerija neskyrė lėšų (7 milijonų litų) tam, kad savivaldybės gautų ne tik papildomas ugniagesių komandas, bet ir jų biudžetus.
Remiantis tuo, matyti, kad 41 komandos pervedimas į savivaldybes yra tik priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento iniciatyva. Savivaldybių tarybos labai nenoriai eina į derybas, kadangi perimti šias komandas reikštų pabloginti ir taip jau kritišką savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų padėtį.
Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga pataria nepasiduoti niekuo neparemtiems gąsdinimams panaikinti etatus, ugniagesių komandas, nepasiduoti įkalbinėjimams išeiti neapmokamų atostogų, nes šiuo metu apskrities savivaldybės išreiškė aiškią nuostatą dėl komandų nenaikinimo.
Pagarbiai,
ŠAUGPS pirmininkas Juozas Pocius
ŠAUGPS teisininkas Juozas Vaičiulevičius |
Kad galėtumėte komentuoti privalote prisijungti
|
|
